Kauno miesto savivaldybė Prie centralizuotų nuotekų tinklų jungiasi vis daugiau pričiuptų pažeidimų

Prieš ketverius metus sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė apčiuopiamų rezultatų – mieste nelegalių atvejų sumažėjo kone perpus. Situaciją pagerino ir savivaldybės skiriama finansinė parama: vien šiais metais nemokamai prie tinklų prisijungs prie 33 gyvenamųjų namų. Dar daugiau tikimasi iš testuojamos naujos Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS).

Teršėjų sumažėjo perpus

Netinkamai nuotekų tvarka ir aplinką teršiantys gyventojai po padidinamuoju stiklu atsidūrė dar 2020-aisiais. Jungtinė „Kauno vandenų“, savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistų komanda iki nuolatinio vykdo patikrinimo.

Per ketverius metus vandentiekiu besinaudojančių, bet prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusių būstų Kaune sumažėjo kone perpus – nuo ​​4024 iki 2157.

„Gyventojams, kurie naudojasi centralizuotai tiekiamu vandentiekiu, bet nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos, įteikiami pranešimai. Patikrin kelias dešimtis būstų nemalonio nemaloni tiesa – buitinės nuotekos nešamos kibirais ir išpilamos. Vienoje valdoje aptiktas pilnas surinkimo šulinys, kurio nevalytas turinys teka į aplinką. Dalyje privačių valdų stovi valymo įrenginiai“, – direktorius nuolat konstatuoja „Kauno vandenų“ generalinis Ramūnas Šulskus.

Pagal statistiką, bent pusę patikrintų nelegalių atvejų piktavaliams baigiasi administracine atsakomybe. Kai kurie įsigudrina valymo įrenginius įjungti tik pradėjus patikrinimą.

Nuosavų namų savininkai, iki šiol nesudarę sutarčių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų, privalo pasirūpinti valymo įrenginių priežiūra ir tai pagrįsti dokumentais. Tokia tvarka galioja tiek turintiems vietines nuotekų sistemas, tiek ir išgriebimo duobes. „Kauno vandenų“ specialistai analizuoja ir nurodo išvežamų nuotekų kiekį, ar šie neprasilenkia su realybe – suvartotu vandens kiekiu.

Norintieji prisijungti prie miesto centralizuotų nuotekų tinklų, turi kreiptis į UAB „Kauno vandenys“ Techninį – projektų skyrių, (Aukštaičių g. 43). Informacija teikiama ir telefonu: (8 37) 30 18 88.

Papildomas kontrolės įrankis

Neabejojama, kad dar labiau pagerins nuo metų pradžios testuojama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS). Ji ne tik užtikrins, kad į aplinką nepatektų nevalytos nuotekos, bet ir sumažins administracinę naštą nuotekų tvarkytojams bei jų veiklą prižiūri institucijoms. NTIS taip pat didins individualių nuotekų tvarkymo sistemų kontrolės efektyvumą.

Nuotekų vežėjai šioje informacinėje sistemoje turės fiksuoti nuotekų paėmimo faktą, vietą, paimtų tipą ir jų nuo visų tipų nuotekų valymo įrenginių vandentvarkos įmonėms. Savo ruožtu nuotekų tvarkytojai patvirtins paimtų nuotekų kiekį ir tipą.

Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, pasinaudodami NTIS kaupiama informacija, gali tirti aplinkosauginius, žalos gamtos klausimus. Savivaldos kartu su nuotekų tvarkymo įmonėmis informacinėje sistemoje taip pat gali matyti rizikingas vietas ir laiku imtis prevencinių suvaldyti potencialius taršos šaltinius.

„Siekiame užkardyti atvejus, kai nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose vietose arba į šalia esantį vandens telkinį. Programa padeda specialistams stebėti, ar įrenginiuose nuotekos išvalomos pagal teisinį reglamentavimą ir įrenginio dokumentuose nurodytą išvalymą“, – prideda R. Šulskus.

Pilnai veikia Nuotekų tvarkymo informacinei sistemai, biologinių valymo įrenginių, septikų savininkai privalės tirti į aplinką išleidžiamų nuotekų kokybės ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Tai rūpinkis, kad nuotekos, išleidžiamos į aplinką, būtų išvalomos tinkamai.

Miestas skiria finansavimą

prieš ketverius dėl metų kontrolės priemonių imtasi Amalės, Girstupio, Gričiupio upelių bei Nemuno ir Ne Kaune taršos. Tai buvo įsisenėjusi ekologinė problema.

Siekiant dar didesnio proveržio, miestas nusprendė gyventojus skatinti finansiškai – šiam tikslui jau ne pirmus metus veikia Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa. Šiems metams numatyta savivaldybės parama siekia 400 tūkst. eurų.

„Tai miesto prisidėjimas ir pilnavertiškas ėjimas, kad ateities Kaune gyventume švariau. Šia kompensacija gali pasinaudoti kauniečiai, iki kurių sklypo ribos tinklai jau atvesti. Norime, kad aplinkosaugininkai prisibelstų ne tik į gyventojų duris, bet ir į sąžinę. Dabar mieste vingiuojantys upeliai jau kur kas švaresni nei prieš dešimtmetį. Krantuose nebejaučiamas aitrus tvaikas“, – teigia Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa leidžia kauniečiams prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Vieno būsto prijungimui prie geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros miesto skiria iki 3 tūkst. eurų, o jungiantis tik prie vieno iš tinklų (vandentiekio arba nuotekų) – 1 500 Eur.

Jeigu reikia, numatytas lėšos ir nuotekų siurblio pirkimui bei montavimo darbams finansuoti. Vienam prietaisui įrengti gali būti skiriama iki 300 eurų.

Šiemet įvertinta ir pasirašyta sutarčių darbui atlikti iš viso už 75 tūkst. eurų. Vandentiekis arba nuotekos bus prijungtos 33 gyvenamiesiems namams.